Senas juodas katinas.

Senas juodas katinas,
Ant šulinio sau stypso..
Paliktas ar išmestas...
Pažemintas.
Bet šypso.
Pamirštas jis, nes senas.
Nors nuoskaudos nelaiko...
Tas senas juodas katinas...
Nepyks.
Ant savo vaiko.
Supranta juk senolis,
Dabar jis tik našta..
Jį išmetė į tolius,
Naudos iš jo.. nėra.
Ir senas juodas katinas
Pažiūri į vitriną,
O ten žydram ekrane..
Sūnus politikoj vaidina..
Tas senas juodas katinas
Šypsodamas numiršta.
Visiems ateina metas..
Kai juos vaikai pamiršta.