j

Sakyk – sugrįšiu užvakar, ne vakar, ne rytoj,
ne, ne rytoj, ne užporyt, ne niekad, nei net
nors kada nors. Svarbu, tada galvosiu: tuoj.
Rašysiu Jums, kuri mane išmainėt,
labai teisingai į tai, kas verčiau.
Ir ne arčiau, tačiau
man, jei žinotumėt, kaip gera,
jog Jūs arti, ir lemiat proto švarą,
ir, gaila, nieko niekur nematau.
Turiu gerų, gražių sau žodžių.
Ir vietoj Jums, norėčiau skirt juos Tau.
Jie pauzės, įtampos, rieškutė laiko suodžių.
Jie apie tai, kaip ypač aš užuodžiu
blakstieną, apgamą, ausies
gražuolį vingį – stilių, kur ilsies,
ir išeitys geryn išeiti tingi.