Vasaros sniegas

Vasaros sniegas ir vėl pasibeldžia.
Ir, rodos, jis visad kažkaip nelaiku.
Moterys kaime dar karves vis melžia,
O aš į tą sniegą krentu.
Sustingsta lūpos, mėlynuoja.
Ir dreba rankos, nors nupjaut.
Nuo saulės kūnas prakaituoja,
O sniegui tam tai nusispjaut...
Sustingo siela, šąla mintys...
Rugpjūtis beldžias į duris...
Ledija mūsų, broliai, širdys,
Už lango vasaros naktis.