Prakeiksmai

Taip išaušta vėl rytas
ir keliuosi naujai.
Taip mintis vėl atgija,
kiek balsų nemažai.

Mane šaukia rytojaus
svajonė karti.
Mane kviečia giedoti
už vėles, kur jauti
tą alsavimą sielų,
jų liūdnasias maldas.
Jos negrįžta, jau niekad,
o paskęsta sapne.

Aš norėčiau manyti,
kad bus viskas gerai.
Taip norėčiau tikėti,
kad išnyks prakeiksmai.