pareiškimas

šūdas už žmogų vertingesnis
nes šūdas nešika žmonių

-

po penkių minučių pas mane ateis.

sako, jums reikia pasilengvinti; jums išties
derėtų pasilengvinti, sveriat kaip puntukas;

ir nelaukę, kol atsakysiu, pradeda nuo manęs
nuiminėti rūbus (o rūbų daug, nes aš sluoksniuotas):

močiutės man nertas žalias megztinis, vienas
iš jų laiko pakėlęs mano rankas lyg svarstykles;

ko gero, suprantate, megztinio jums nebereikės,
vis dėlto vasara, a? Utenos alus, nuogos mergos ir tt.

Maiklo Džordano marškinėliai, jūs ką, visai išprotėjot?
ir meta juos kartu su megztiniu į Katilą - jis suurzgia

(mano rankos vis dar iškeltos nekaip dvynių bokštai).

jie yra trise. vienas iš jų viską užrašinėja,
jis panašus į medkirtį, nes vis žvilgčioja viršun
tarytum ieškodamas pušies viršūnės

ar laivelio danguje;

aš irgi mėgsti pasižvalgyti aukščiau,
bet tai man teikia daugiau džiugesio,
kai esu su kelnėm; ar botais iki juosmens,

prūde;

mano rankos vis dar iškeltos tarsi svarstyklės
nors niekas jų jau nebelaiko;

du nerašantieji maloniai, kiekvienas po klešnę
man nutraukinėja kelnes. kadangi aš esu

prisimyžęs ir prakaituotas, jaučiu kiekvieną
džinsinį prisilietimą; aš myliu prisilietimus.

jiedu stengias tai daryt lėtai ir tolygiai,
kad nebūtų problemų, supraskite, - žmogus

esu storas.

tada jie supranta, kad gal reikėjo pradėti
nuo batų. virš ką tik išmauto bato
zuja krūvelė musyčių, - jos taip ir zuja;

vienas iš jų nutraukia man kojinę, patikrina
ar žiūriu į jį - ir susiriša savo ilgus plaukus
mano balta kojine;

musės aplink jo galvą padaro aureolę.

balta plastmasinė kėdė ant kurios aš sėdžiu
balta plastmasinė kėdė lūžta į tris lygias dalis

ir, pasiėmę jas į rankas vyrai tapšnoja
mano sėdmenis, tarytum ožkutę;

apsiverčiu koalos uolumu,

dabar aš guliu išsivertęs tarsi knyga,
manęs ateis po penkių minučių.

aš esu banginis.

vienas iš vyrų pastato savo kairę koją
man ant krūtinės, pozuodamas, o
medkirtys jį nupaveiksluoja.

tada nupaveiksluoja mano kiaušius
ir didžiulį apgamą ant veido; jis pasilenkia

apuosto ir sako - niekam tikusi kiaulė.
įrašysime į Pareiškimą.

tada jie visi trys išeina; aš matau
kaip pro langą išplaukia debesys.

manęs ateis po penkių minučių.

tada jie sugrįžta; aplink vieno iš jų galvą
aureolė jau išblukusi.

visi trys nuneša mane į tuščia vonią,
pririša mano pakeltas rankas (kaip dvynių bokštus)
prie čiaupo

ir pila Coca Colą
iki pat
prasivėrusios burnos.