raudonkepuraitė

raudonkepuraitė įsimylejusi vilką
sapnuoju naktis
            pilnesnes nei maniau
      naktis vis užtraukia tą nenumaldomai pilką
    tą tylą kurią vis matau
aš stoviu šalia tavo tilto
      šalia čia ir dabar
                tik tavo ugnis nebešildo
    tavo unis tik alsuoja lėčiau
                          kad ir kaip norėčiau vis būt
          atpažinta ---
                  tu žinai
nebemoku vaidinti greičiau
            nebemoku iš lėto numirti
      tik kartoju maldas nuoširdžiai
tu esi ir tau būti užtenka
                tu jauti ir tai pildo namus
            raudonkepuraitė vis dar neranda to vilko
raudonkepuraitei nereikia namo