Rimtumas žaidžiančio vaiko

Savo kartais, ne tada kai esu trapumu
Gal lyg akmeniu
Savo kartais neužuost manęs banaliu
Neseksiu, nesieksiu buvimo asmeniu.
  Pražuvusiom niekad svajonėm netapsiu
  Netapyta tavo ir niekieno dėlione nevirsiu
  Sapnuota prapultim, be Fenikso kilsiu
Nemirus prisikelsiu ir neprisiminsiu-
              verkt nebemoku
Net ką tik sušokus košmarišką šoką
Pareisiu į kiemą, eisiu į rojų
Nors šimtmečius kelią kartoju
Man savo kartais sugrįš
              rimtumas žaidžiančio vaiko.