Taurė lašų

Ar nebijotum, ar galėtum
taurę išgert lyg dugno?

Pripildytą uodų įniršusio
džiaugsmo ryjant tavo kraują.

Primirkusią pavėsio šilumos,
atneštą tau iš Dievo rankų!

Taip tikintysis, nusidėjęs ir
paklydęs vaike vakar žaidęs su
ugnim, o šiandien su mirtim
sulošęs partiją laimėjęs, ar
išgertum?

Prilašintą iš prakaito vergų,
mažų skaudžių spiglių,
sunkiūjų kalavijų ašmenų.

Vaivorykščių slidžių,

apmirštančių nagų,

paraudusių akių, tirpinamų
takų, kuriais tu vaikščiojai už
nugaros, nejausdamas nuodų.