Mes jau kiti, mes - kitokie
ir aš ir Tu - senai save pamiršę
Bet Tu meldi, prašai dar nors vienos nakties,
ir aš matau kaip dreba Tavo pirštai..
Mes jau kiti, mes - kitokie,
ir aš ir Tu - susvetimėję ir šalti
grubiai viens kitą glamonėjam
šaltoj, sustingusioj nakty.
Aš pamenu, vis negalėjau patikėti,
kad Tu grįžai, kad Tavo rankos liečia...
Ir viskas, iš tiesų, lyg pirmą kartą!
Tik..
Mano angelas šią naktį nebeverkia.