Mano meilė - nutrūkusi cheminė reakcija
Mano meilė - tarp minties ir žodžio ištirpus gija
Mano meilė sunki tarsi akmenys kojose
Kai paeit negali, o sustot nevalia
Mano meilė - drugys, tarp delnų užrakintas
Mano meilė - naktis, neišaušus diena
Mano meilė lyg durklas, virš kaktos pakabintas
Pavogta svetimų, sugražinta jėga
Mano meilė stipri kaip beyranti virvė
Mano meilė - šaka, ant kurios aš supuos
Mano meilė lyg ašmenys šaltojo ginklo
Ji naktinė dvasia, nesulaukus aušros
Mano meilė trapi lyg tavų namų pamatas
Mano meilė tamsoj, o šviesoj negyva
Mano meilė - tik dar vienas užburtas ratas
Įsuktoj karuselėj apsvaigus galva
Mano meilė lyg vaikiška tavo poezija
Nežinia, ar gili, nežinia, ar tikra
Mano meilė gyva tiktai tol, kol tiki ja
Bet nepūsk jos lyg žvakės - taip lengvai neužges.
Niekas manęs neįtikins, jog jausmai tik chemija. Ir pora pastebėjimų dėl logikos. "Mano meilė - naktis, neišaušus diena", skamba gražiai, bet iš esmės du kartus pasakėte tą patį, neišaušus diena ir yra naktis. "Mano meilė stipri kaip beyranti virvė", na, toks stiprumas neįtikina. Bet žinoma, čia tik mano subjektyvūs pastebėjimai. Darbas gražus, įdomus, pabaiga nebuvo banali, ko skaitydama šiek tiek bijojau. Sėkmės :)
Taip, ta meilė tiktai yra labai trapi, tai gal ,tik reikėjo pasirinkti lengvesnį eiliuko rašymo stilių, gal tada lengviau persiskaitytų.Šeip gera , kai apie ją apskritai dar kas nors kalba.Sėkmės kūryboje.