laisvę sielai duos drambliai

Kai drambliai užsiaugins neperšaunamą odą,
kai dramblio kaulo niekam nebereiks,
aš atrišiu savo sielą,
ir ji lengvai it laivas plauks.

nuplauks, kur smėliai taškos,
kur vandenys nušluosto veidą,
kur paukščiai šneka kaip pašėlę,
o ant žemės nėra blogio.

bet dramblio kaulas toksai baltas,
toks puošnus- geras prabangos tai ženklas.
ir aš žinau, kad neužsiaugins jie neperšaunamos odos,
ir, kad mano siela niekada nešoks...