Praeities šešėliai

Čia mirė daug mūs brolių
Ir daug palaidota svečių,
Už mūsų garbę jie kovojo,
Rimty, aš jų nesurandu.
Lig paskutinio kraujo lašo,
Ir už tai, kad būtumėm laisvi,
O, kodėl gi nieks nerašo?
Nes mažai jau liko mūsų atminty.
Ir mes vis tiek dėkingi, kad esame laisvi,
Su meile ir pripažinimu, jie amžiais liks mūsų atminty.