Nakties vargai

Vakaras jau sagstėsi paltą
Nakčiai spausdmas ranką
Ir linkėdamas geros pamainos
Mat lauke dar tikėjos pasivyti vėją
Skubantį namo

Šiandien žaibuot žadėjo
Girdi, ugnies botagais tarsi
Nakčiai nebelinksma
Žvaigždžių danguj smaigstyt nespėjo
O gal gerai, žaibai dangaus skarą plėšys šiaip ar taip

Kad tik perkūnas per garsiai netrankytų
Kiek kartų aiškint ji turėjo
Kad, nors sena, tiesa, už jį vyresnė
Bet tikrai dar ne kurčia

O be to, juk jis patsai žinąs
Kad vargšai debesys nuo drebulio
Savy lietaus nebesulaiko
Ir varvina, o dar blogiau, kai pila
Ant jos aksominio sijono

Bet ką su vyrais tu sutarsi
Norės, dangų su žeme pernakt maišys
Ir vėl liks sutaršyti jos kerai...

Teks susitaikyt, šiandien kitaip nebus.
Yra dienų, kai tavo vakaro planus ramius
Kažkas gadina su kaupu.

Tik rytą dar perspėt reiks
Kad kojom žengtų atsargiai
Mat pievose balų apsčiai
Ir pro skylėtą jo kepurę
Varva užsilikusiais lašais

Reiks saulę atvaryt greičiau
Kad voratinklius išdžiaustytų
Ir prieangį dangaus nusausintų
Nes pernakt kaip reikiant nusikamavusi naktis
Sulig pirmu gaidžiu savon lovon įsirangys.