Faces of death

Mirties sparnai apgaubs mane kaip giltinė sava skraiste
Ir rūkas pilkas siela mano kruvina pavers.
Jos ašmenys man siela sudarkys ir vėl aš tapsiu tuo, kuo taip nenoriu būt....

Ir vėl man teks kovot su baimėm, su šešėliais, kuriuos kasnakt matau...
O tau ar būna taip kai nemiga kankina paėmes popieriaus skiautele imi rašyt mintis savas kurias kažkas tau sako?
Tada aš negaliu sustot, tos mintys kaip diarėja kurios nesustabdys net kraujas pirštų galuose...
Sy nen ho yja! Sy nen ho yja! Sy nen ho yja!
Jos klykia man...
Nenori mirt nenori, bet toks likimas...
Aliejiniais dažais raudonais ant popieriaus suglamžyto jis drebančia ranka užrašė tai kas lemta bus...
Likimas lėmė, kad pranašas tasai, kuris skaityt šį rašta moka esu tik aš.

Miegokit ir galvokit, kad aš galiu ateit ir seilą pasiimt kartu su širdimi dar plakančia.

Sy nen ho yja!..