mėnesienos sūpuoklės

jis vis barsto smiltelėmis
mano žvaigždę
kojos trypia vis trypia
švytintį taką 
byra po kojomis
mano dangus
pažadėtas ir dar netesėtas
kyla į viršų šešėlis -
kažko liūdna belaukiant
šypsotis
žvaigždės mirksi...
supasi mano šešėlis
ant sūpuoklių sidabro
nuaustų meilužio nakties