rašyk.lt: Kūriniai / Andželika Jablonskytė / Kažkas daugiau nei kūnas

Vis labiau jaučiu kaip čiuožia stogas… Ir ne, čia ne meilės trūkumas ar kankinimasis dėl jos, ir ne sekso trūkumas, čia kažkas daugiau… Man nereikia vaikino. Nedaug mergaičių dabar taip sako, bet tikrai man jo nereikia. Man reikia žmogaus. Tiesiog žmogaus. Kokiems galams man jo? Nes kartais aš noriu, kad mane apkabintų, be žodžių, be klausimų, be progos, tiesiog. Noriu, kad kai mane pjauna naktinės mintys (kiekvieną naktį) jis gavęs trečią nakties sms ‘jausmai-tai tik chemija? ’ tiesiog pasakytų ką galvoja, be išvedžiojimų, kad turiu negalvot apie tai, kad turiu miegot ir pan, aš geriausiai žinau, ką turiu daryt, nereikia mokyt. Dar norėčiau, kad jis nustumtų mane nuo tilto krašto, kai dvejočiau: šokti ar ne? … Labiausiai, ko gero knisa, kai sako ‘oi, tu tokia protinga, įdomi, išskirtinė ir bla bla bla’ bet po velnių, aš 2m viena. Tai jog šalia manęs buvo vadinamų vaikinų, dar nieko nereiškia, kai turi vaikiną, bet nesijauti jo turinti, hm, tai blogiau nei iš vis jo neturėti. Vien dėl statuso ir kito žmogaus laimės? Nors, kokia ten laimė, kai kitas tau nieko nejaučia, žodžiu, nebesiaukoju taip. Todėl viena. Žinoma, kartais atsiranda tas žvėriškas kito žmogaus trūkumas, bet čia labiau tada, kai jo reikia fiziškai. Ir kartais taip suknistai atsibosta vaidinti, kad jis tau įdomus, veidmainiauti pačiai prieš save, vien tam, kad gaučiau kažkokių suvaidintų jausmų trupinių… Bet turbūt labiau knisa tai, kad yra vaikinas, kuriam vien tik tarus žodį aš nedvejodama vėl su juo prasidėčiau… Taip, mes jau buvom draugavę. Tada apturėjau pačią geriausią naktį savo gyvenime. Daug geresnę nei visas pasaulio seksas ar kamasutros pozos. Tiesiog, jis visą naktį laikė mane apkabinęs. Užrakintas šitas prisiminimas, nieko geresnio ir negalėjo būti… Neatmenu jo raumenų tankio, plaukuotumo, bet pamenu jo kvapą, odos švelnumą, blakstienas, kutenančias mano skruostą…

Kaip ten J sakei, jausmai tik chemija? O aš atsakaiu, kad tokiems kaip aš reikėtų nukirst rankas, kad liktume paženklinti ir visuomenė galėtų mūsų vengti, taip neįskaudindama nei savęs, nei galų, gale, mūsų. Nors, žinau, kad sakei taip tik todėl, kad nenorėjai manęs kankinti, tu geras, slepi tai, tavo reikalas, bet studijuosiu Kaune…

Šiandien rytą mano sodyba skendėjo migloj, taip norėjosi čiupti kažką už rankytės ir išeiti į ją… Išėjau viena.

O aš eisiu ten, kur lietūs nesibaigia ir šoksiu po velnių viena, nes Tu besielis žemės padaras, praradęs tą vaikišką mokėjimą džiaugtis kažkauo tauriau nei bobų kūnai, pinigai… (citata iš laiško sau)

2011-07-13 00:28

Esė

Į mėgstamiausius įsidėjo

Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-13 17:19

Plogats Kitkits Nuotstaputsits

Jeigu kažkam į komentarus atsakinėji, kad jo nuomonė tau neįdomi, tai po kūriniu turėtum surašyti vardus tų, kurių nuomonė tau įdomi, nes priešingu atveju - negali šitaip atsakinėti į komentarus.
Tai labai asmeniška ir tikrai ne viešiems skaitymams, o jei norėjai iš to padaryti esė, tai reikėjo labiau atsisakyti asmeniškumų, jų aprašinėjimų, labiau koncentruotis į auditoriją, nes išėjo tik paprastas paverkšlenimas. Jei būtų dienoraštyje, tai būtų daug geriau, įgytų kitą stausą. Naktiniai marškiniai vonioje atrodo solidžiai ir vietoje, pet per vakarėlį - jų markė krinta. Ne vieta ir ne laikas. O ir kam tau vaikinas, jei tau jo dar nereikia.Jei tu jo paprasčiausia nemyli. Kol kas tu tik bandai mylėti save, bet tai taip pat nelabai sekasi. Mylėti dar turi išmokti. Dabar gi - tu myli ne jį, ne jo kažkokias savybes, jo būdo ir veido, kūno bruožus, tau tik reikia šilumos ir tas, kuris ją duos, tas ir bus geras. Kurį laiką. Kartais dar sekso. Todėl ir sakau, kad tau dar visai ir nereikia vaikino, todėl ir neverta dėl to verkšlenti, bei taip atsikirtinėti kitiems. Meilė nėra vien gavimas, tai ir atidavimas. Ar bent kada pasidomėjai, ko nori jis. apie ką mąsto jis. Apie ką svajoja, kokie jo planai...Kažkaip iš to, kaip čia aprašinėji,ko reikia tau, neatrodo, kad domėtumeisi kažkuo daugiau, nei tuo, ko nori tu. O jeigu manai, kad kam tau tai, tai dar nesi pribrendusi meilei ir nesiskubink. Vien todėl, kad visos „turi“ vaikinus, arba kitą kokį madingą daiktčiuką, nebūtina stačia galva pulti ir tau jo įsigyti. Pirma sužinok, ko šiuo metu reikia tau, o ne to, ko reikia kitiems. Taip išmoksi mylėti save, iš tikrųjų mylėti ir duoti sau tai, ko nori tu pati, o ne tai, ką turi visi, nors dar neaišku, ar norėdami, ar taip pat kaip ir tu. Norėti švelnumo ir ilgėtis kito žmogaus, bendravimo, dar nereiškia, kad tau reikia vaikino. Tai gali būti tik paauglystės nerimas. Ir nesiviešink taip, nes čia nieko gero. Tame.

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-13 00:47

Andželika Jablonskytė

ten ne meilė, ten žmogaus poreikis, ne pačia kūniškiausia prasme.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-13 00:40

quasi

jausmai daugiau nei chemija. iš vienišystės meilės per prievartą neišspausite, tai išprotėsena.

žodžio meditacija, dienoraštis.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas