Cigaretė užgęsta jos oda,
Lietum ašaros plauna nubrozdintą skruostą.
Paskendę už kopų žvaigždynai,
Dar žiba šviesa jos gyvybei.
Sudraskyta ji maudosi tąkart.
Iriasi druska, lyg skausmo maža.
Sumišus būtybė trypia smėlį krantų,
Mano meilė lyg smėlis išbyra.
Po kojom, kurios jau nežino kelio namų,
Sugrįšiu ragauti išnykusių žvaigždžių.