Žodžiais bejausmiais pievom išlaksto,
Medžiai pabąla, kai veidą šakomis apdrasko.
Paslėpta baimė,
Užrištom akim - spintoj,
Kad iš paskos nesektų,
Nematytų kilpoj.
Kaip kelias neša, kai žinai,
Kad eiti nebereiks jau.
Neliks nieko,
Tereikia rankomis uždengt akis,
Įsiklausyt į paskutinį žodį vasaros paikos
„Dar pasilik“.
Ir neklausyt.
Tik neklausyt.