rašyk.lt: Kūriniai / la

Snieguolės krito tykiai, tingiai,
Žibintai tirpo sutemoj.
Varpai sustingo stebuklingai
Blausioj snieginėj tylumoj.

Mes ėjom dviese, nekalbėjom,
Visa buvai tu apsnigta,
Snieguolės žaidė ir spindėjo
Ties tyliai liūdinčia kakta.

Ir žmonės plaukė vis pro šalį,
Mirgėjo, geso - kaip sapne.
Mus vedė vienu du be kelio
Balta vakarinė nežinia.

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-14 19:27

Laimada

Sakalė teisi, bet eilėraštis nuostabus.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-11 20:37

senatvė

Pritariu Sakalei,man tuo ir įdomus,

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-11 14:26

Melli

Tas gražus: ,, žibintai tirpo sutemoj.‘‘ ir pats eileraštis nuotaikingas.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-11 14:13

Veritas de Futuro

Pasirodo – kai reikia! – ir dvejete sutelpa visata... Neblogas kūrinys. Lauksiu (kaip gal ir kai kurie kiti?) trečiojo. Nepavesk!

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-11 13:46

vanigera

Romantiškas...

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-11 11:50

Arletė

Paskutiniame posmelyje rimas sušlubavo, gal būt, reikėjo/ balta vakarė nežinia/ ,bet tai tik mano nuomonė. Eiliukas lengvas, kvepiantis snaigėm ir naivumu.

Įvertinkite komentarą:

Geras (3) Blogas (1)

la_vinia

Mudu du