Seno bokšto akmuo

Ar girdi, aš esu
Seno bokšto akmuo
Kurs paplautas turėtų jau būti
Nuskalavo man šoną tas pliuškis vanduo
Jei galėčiau - norėčiau supūti.

Gal gerai, kad esu aš
Seno bokšto akmuo
Kurs tiek matė, tiek išgyveno
Sutrūnyt man nelemta, tik nukristi žemyn
Juodo šalto vandens užmarštin
Laukti drugio bergždžiai, kursai vakar pleveno
Vos lytėdamas vėsųjį skruostą.

Neb'galėsiu sudėti jau bluosto
Saulės bučiniu mėgautis, guostis
Blyškaus mėnesio žvilgsniu kreivu

Aš jau buvęs akmuo seno bokšto
Ką patyręs - daugiau nepatirsiu
Be mėnulio, be saulės nemirsiu
O pelekais žuvų pakutentas
Gal pavirsiu kažkuo, gal pražysiu.