Alyvmedžiui

Aš vėlei po savos
Tuštybės dykumos
Pailsinsiu rankas suskerdusias
Tavam šešėlyje,
Alyvmedi,
Net jei nebemadinga ilsint lūpų
Tavųjų brolių netikrų
Giraitėje
Sustojusių ratu
Tarytum  budeliai
(ir jie nepratę ginčytis
Dėl tekusios aukos).
Surinksiu vėl
Vaisius tavuosius
Tau nežinant
Kaip vagis
Kuris tamsa prisidengia
Nes nebepajėgia išsaugoti
silpnybės (šventulio)
Tarytum Judas –

Išversti leiskit odą
Kaip gyvatei
Netekusiai nuodų
Net sau
Po tavimi, alyvmedi....
Nes tavo akys
Tik alyvuogės,
Kurias galiu bučiuoti...