Vaitoju, sielojuos, maldauju -
Pamiršusi aš išdidumą savo.
Suklupusi bučiuoju kojas -
Maldauju atleidimo tavo.
Žvelgi iš aukšto tu akis nudelbęs
Jomis matuoji mano nuolankumą.
Ne gailestis ar meilė tavo širdy kariauja,
O panieka ir negailestingumas.
Bet mano akys aklos - to nemato.
Tamsos, kuria sukūrei sieloje savoj.
Tu ištiesei man atleidimo ranka,
Bet akmenį gniaužei kitoj.
Kerštingas angelas iš sielvarto užgimęs
Apraizgei mane savo apdavais.
Akimirka, kai ištariau tau „MYLIU“
Sidabrinius į veidą man sviedei.
Prakeikei, pasityčiojai už klaidą
Kurią kadaise padariau.
Trenkei durim ir išėjai į lietų
O aš su klaidų šukėmis likau.