..............

Kai nebėra prasmės gyventi
Kai viskas remiasi į skausmą
Kai pyktis verda viduje
O skausmas plėšo jus ir tampo

Kai nebėra gyvenimo džiaugsmo
Kai vienas tu lieki kaip pirštas
Kai niekam tu neberūpi
Ir kai širdis sudūžta...belieka tik numirti

Aš per silpna pati tai padaryti
Tu nužudyk mane prašau!
Ir jei žudysi tai žudyk iš lėto
Kad aš pajusčiau tą gyvenimo skausmą

Ir aš raitysiuos, kauksiu, šauksiu...
Bet aš žinau kad niekas negirdės
Taigi todėl nėra prasmės gyventi
Ir kam man šaukti jeigu niekas nepadės?

Kai mano kūnas jau atsisakys
Galų gale kai skausmo nebejusiu
Kai mano siela atsiskirs nuo kūno
Tada aš iškeliausiu...

Iškeliausiu į nežinią...
Tikėdamasi rasti atsakymą į klausimą "kodėl"
Ir jei aš jį rasiu....
Patikėkit aš jums jį pranešiu...