Kazimierinių metas

Na, ar matote vaikai?
Baigėsi žiema antai,
Matosi pliki laukai,
Šlama linksmesni miškai.
Nors dar žemę gruodas laiko,
Bet nedaug beliko laiko,
Vėl matysite nuo kraigo,
Kaip Artojas Žemę raiko.
Naktimis dar vis šaltoka,
Dieną saulės dar mažoka,
Nors skrandutė jau ankštoka,
Pasidėjus dar vėsoka.
Bet diena kita praeis,
Ir pavasaris ateis,
Su laukų triukšmadariais,
Skardžiabalsiais vyturiais.
Grįš gandrai jau į namus,
Būtinai tik į savus lizdus,
Seks Artoją iš paskos,
Ir abu užsispyrimo nestokos.
Na, o Jūs kaip kadais aš,
Šokinėsit per balas,
Liksite visi šlapi,
Bet lamimingi ir linksmi.
Na, o tėtis su mama,
Pamatys Jus tokius opa pa,
Bet kai nuotaika gera,
Nejauti kai šiek tiek sopa.


jota