Miego, miego ir dar miego... savoj lovoj - po sava anklode - be vieno žmogaus. Daug mąstymų po galvą malasi. Apie baimes, akis, atnaujinimus, žvilgsnius, žodžius, pasikeitimus, galvojimus, stebėjimus, matymus, sutiktus žmones... nieks nemiršta, kas bučiuoja žvaigždes... sako.
silpnokai, atmeskite žvaigždes, bučinius, praeinančius žmones ir tada panirkite kūrybon. Skaitytojui bus įdomiau skaitinėti, nei dabar. Tuštėjimo metas.