ir vėl

Kaip gražiai tada dainavai
Man lopšinę ošiančių beržų,
Kaip šiltai sroveno bangos užmačių plačių

Tik tada nesupratai,
Jog tai giesmė mirštančių širdžių,
Tai dūžis užmirštų varpų.

Sustangintas aš laike
Barškinu gitara
Gal išgirsi tu mane?
Gal pašauksi eit drauge?

Išsivaduok iš pančių...

Lėksiu aš paukšte
Pasiklydusi laike
Drauge
Drauge
Drauge...