vasaros vaiduoklių miestas

tu toks panašus
        į mano miesto tylą
  (truputį susirūpinęs
                      bet visada žvalus)
  tau patinka stebėti
              kaip parkuose žaidžia vaikai
        ir karščio nualinti šunys
bando gerti vandenį iš putojančių fontanų
    tau patinka kartoti gatvių pavadinimus
  ir visada tiksliai žinoti, kur eini
            tu kruopščiai studijuoji žemėlapius
      lygini juos su linijom delnuose
    ir vakarais viską rašai
                      į mažą purpurinę knygelę
            kai eini toliau
                    mažytėm gatvelėm kinų kvartale
            kažkas tau pasiūlo arbatos
    bet ne visos dienos kvepia arbata
                        tu eini lyg niekada nebūtum
                palikęs namų
          tu eini lyg žinotum kad viskas nutyla
  bet juk nežinai
                  bet juk ir tavęs dar nieks nepaliko