Laukimas
ir kvapi tyla.
Tik rožės žiedlapis
sklęsdamas nukrinta.
Maloniai salsvas kvapas
maišosi iš lėto
su kraujo kvapo aitrumu -
iš nevilties ir beprasmybės,
iš alavijo lapų neklusnių
prisirpus moteris
ant savo odos
siuva ornamentą,
(fone prabangios rožės)
kiekvieną lūkestį
neišsipildžiusį
pažymi kraujo trykštančiu
lašu...
Neatsitinka nieko.
Galbūt dar vienas žiedlapis
nukris?
Gražu.