Kareivis

Tiesiog turi nusilenkt
Ir pabučiuot žemę
To praėjusio pasaulio,
Kurį taip keikei

Šviečia bokštų akys
Į dangų pro vijoklius
Kas tau prisakė
Matyti tik tokius

Žemės vaike, daige,
Prabusk, kol raitos pašvaistė
Virš tavo plikos galvos.

Ir jei gali nepataikyk į paukščius
Ir jei gali, žiūrėdamas į voratinklius
Ieškok sau vietos – ieškok dievo.