ten, kur naktyje prašvinta saulė
ir sunerimsta pilnatis,
ten kur mėnesienoj krenta snaiges
lyg vaikų pabirę peiliai
kovodami dėl žemės lopinėlio,
tenai gausu baltai pudruotų zombių,
kurių nesugeba menka šviesa nušviesti
tiktai mama, taip rūpestingai paėmus peilį