Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Štai ten. Praslinkus pro tris draudžiamus eiti ženklus, dvi vaizdo kameras ir vieną apsauginį - stovi apleistas namas. Vienišas ir visų pamirštas (tačiau turintis didelę materialinę vertę). Be langų ir durų, kiekvieną dieną blaškomas vėjų ir kaitinamas saulės. Žiūri į tą skylėtą, griūvantį pastatą ir jauti savyje atsiveriančias žaizdas. Pirmą kartą išdrysai iš taip arti pažvelgti į savo sielos gelmes. Žvilgsnis lėtai kyla nuo betvarkės ir chaoso, ties apipaišytom sienom į mėlyną dangų. Šią akimirką tu stovi ties grotuotu plyšiu patekti vidun. Turi galimybę patekti į savo sielos vidų ir apsižvalgyti. Išgyventi viską iš naujo. Galbūt netgi išsilaisvinti iš kalėjimo. Širdis šiek tiek virpa, bet tai normalu. Tu jauti baimę dėl to, ką gali ten pamatyti. Gali iš ten niekada neišeiti, o išėjęs tapti visai kitu žmogumi.

Ant betono numeti kuprinę ir įsikabini grotų. Šiandien, gegužės 18d., žengsi pirmą tvirtą žingsnį pažinimo link. Pirmieji žingsniai visada sunkiausi, visai kaip vaikystėje. Tuomet vienintelis ir didžiausias noras buvo kabintis į pasaulį ir tapti savarankiškam. Ar dabar trokšti to pačio? Vargu. Turbūt dabar labiau už bet ką norėtum turėti šalia žmogų, kuris tavimi rūpintusi ir laikytų už rankos kiekvieną kartą tau suklupus. Nubrozdintos rankos kelią džiugesį - nors ir trumpai akimirkai, fizinės žaizdos panaikina veriančią širdgėlą, atitraukia nuo beprotybės. Iš naujo mini betonines grindis nusėtas šukių. Koks jausmas? Jautiesi čia svetimas? Ne veltui. Juk tiek metų praėjo, kol prisiminei, kad ten, viduje, kažkas gyvena, kažkas kiekvieną naktį vis dar pasivaidena sėdamas vilties sėklą.

Neskubėk, čia dar tik pirmas aukštas, būk atsargus, į rūsį tau negalima. Tegul tai, kas sena ir pamiršta ten ir lieka. Nebevarstyk durų, kurias tiek metų slėgė geležinės spynos. Nebesigręžiok atgal – to, ką padarei, jau nebeištaisysi. Leisk jiems tave pamiršti ir gyventi be tavęs. Pamiršk pats. Jauti nusivylimą dėl išvaistyto laiko? Palauk, čia dar tik pradžia. Vėliau, daug vėliau tu gailėsiesi kur kas labiau. Tačiau vėlgi, bus per vėlu kažką keisti. Už savo kvailumą tenka mokėti. Kartais kaina būna kiek didesnė, nei tavo materialiniai ištekliai. Taip tau ir reikia.

Atsargiais žingsniais prislenki prie laiptų ir pradedi lipti. Tave lydi netvirti, bet suvarankiški žingsniai. Kiek daug kambarių, tačiau kodėl jie visi tušti ir negyvenami. Kodėl liko tiktai sienos, be baldų, be kadaise krykštavusių balsų ir šypsenų. Ei, ar tu padarei kažką, ko aš nežinau?

Kaip dabar jautiesi? Ar galvoji apie visus, kadaise brangintus žmones, kurie tiesiog išnyko iš tavo akiračio? Negi tos plikos, griūvančios sienos tau tai primena? Tu apgailėtinas. Nemanyk, kad visą gyvenimą tave kas nors globos ir brangins. Geriau pagalvok apie tai, ar pakankamai idėjai pastangų apsaugoti tai. Jie - sukti žmonės, gali pavogti net tau iš panosės. Kitą kartą būk atsargesnis. Ir, dėl Dievo, pakovok dėl to, kas tau priklauso.

Nesistebiu, kodėl taip greitai užlipai į antrą aukštą. Kas gi norėtų jaustis nepadarius visko, ką galėjai. Ir nebandyk manęs užčiaupti. Aš dar tik pradedu linksmintis.

Atsargiai! Negi nematai kokia čia skylė? Ji čia atsirado po to karto, kai gavai pirmą antausį. Žiūrėk, ten dar viena! Šita, kai pirmą kartą negrįžai namo laiku. O ten ta, kai užtraukei pirmą ir toli gražu ne paskutinį dūmą. Taip, tu tikrai buvai nuobodus ir lengvai nuspėjamas.

O kurgi dingo trečias aukštas? Kodėl čia vien įtvirtinimai? Žmogau, ką tuo metu veikei? Tavo vietoje aš jau gailėčiausi prabėgusių metų.

Ša. Ar girdėjai? Čia, ketvirtame aukšte, kažkas yra. Tavo kvėpavimas darosi tankesnis. Manai, kad dabar tave pagaus apsauginiai ir pasodins į areštinę. Tada tu sumokėsi didelę piniginę baudą už tai, kad įsibrovei į privačią teritoriją ir išklausysi tėvų pamokslą apie tai, koks neatsakingas paskutiniu metu esi. Tu, savanaudi – psichopate – paranojike, ten buvo katinas. Tiesiog katinas. Tačiau į tavo gyvenimą jis įnešė nemažai sumaišties. Na taip, suprantu, kad susidūrimas su mirtimi gali šiek tiek gąsdinti, galbūt net padėti susivokti. Bet koks gi skirtumas, kai puse savo gyvenimo vis tiek išvaistei veltui. Būkim realistai, mirtis yra išlaisvinimas. Tačiau kiekvienam pagal nuopelnus. Ne visi tunelio gale išvys šviesą, ar tu būsi tarp jų?

Nežiūrėk žemyn.

-Kam dar labiau save skaudini?

- Kodėl dabar, kodėl po ši tiek laiko tu visa tai man rodai? – prabyla tavo besiveržiantis skausmas ir neviltis.

- Nes buvai per silpnas, kad anksčiau čia ateitum. Kiek kartų ėjai pro šalį? Vieną, du, dešimt, dvidešimt?

Tu stovi per arti krašto. Atsitrauk. Ei, negalime stoviniuoti ir žiūrėti į kiekvieną plyšį. Tu ir taip jau praradai per daug laiko, tad susiimk ir einam toliau.

Lipk atsargiai, šios grotos gali bet kad sutrūkti. Užtektų vieno netaisyklingo kojos padėjimo ir nugarmėtum žemyn. Smalsu, kodėl čia nėra laiptų? Tai buvo trapiausias tavo gyvenimo laikotarpis. Pilnas permainų ir sprendimų, kuriuos privalėjai priimti. Čia nusprendei tapti tuo, kas dabar esi. Vienas neteisingas sprendimas ir tavęs čia nebūtų.

Neliesk! Šios penkios pienės simbolizuoja tuos, kurie tau padėjo peržengti prarają, kurie ištiesė pagalbos ranką, kai buvai bekrintąs žemyn. Tik nereikia klausti kodėl dvi jų baigia nuvysti. Laikinumas visada bus tarp jų ir tavęs. Šią pamoką dar išmoksi. Arba ne.

Turbūt stebiesi, kodėl čia, septintame aukšte, viskas gana gerai išsilaikę. Tau tereikia prisiminti jo rudas akis ir viskas taps kur kas aiškiau. Nereikia galvoti apie vėliau sekusį abejingumą.

Atėjome. Tavo veidas kiek suodinas, rankomis srūva kraujas, bet tu šypsaisi. Kodėl?

„Aš stoviu čia, susidūręs akis į akį su dabartimi. Mano rankoje smilksta cigaretė, kuri trumpina ir taip trumpą gyvenimą. Šis stogas visiškai sutrūkęs ir nestabilus. Žengdamas kiekvieną žingsnį turi įsitikint, kad pagrindas tvirtas. Tačiau nuo čia matosi visas begalinis pasaulis. Aš galiu žengti į jį nepaisant to, kokia skylėta ir sužalota mano siela. Nepaisant to, koks silpnas ir sužeistas jaučiuosi. Aš esu laisvas. Galiu daryti, tai ką noriu. Galiu vaikščioti šio trapaus stogo kraštu atsiduodamas vėjo krypčiai ir jaustis visiškai saugus. Galiu pakartoti visas šias klaidas ir dar daugiau. Beprasmybė ir chaosas visą laiką bus mano gyvenimo dalis. Mano pasirinkimas ieškoti prasmės, o ne ją rasti. “
2011-06-22 12:56
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-07-03 20:21
Katė Misė
Pernelyg abstrahuotos, neissvystos mintys. Manau, jums labiau pavyktų, jei susitelktumėte ties siauresniais dalykais, konkretika  ir tik po to gimtu ta viena, apibendrinanti idėja. jūs turite fiksuoti ir... vengti klaidų :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-06-27 18:09
Lengvai
Pati idėja man patiko - pasivaikščiojimas gyvenimo namu. Bet atlikimas - vargu bau. Viskas pateikta pernelyg tiesmukiška. apskritai, rašant tekstą antruoju asmeniu reikia būti labai atsargiam ir subtiliam, vengti familiarumo. Šitas atstumas čia neišlaikytas, vietomis tekstas pernelyg buitiškas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-06-22 16:43
Dovis_ Pa
Dar vienas gražus, išpildytas, nuoseklus jūsų kūrinukas. Idėja ir mintys įtraukia, tad perskaičiau iki galo. Susidariau nuomonę apie tvirtą pradžią, nuoseklų dėstymą ir švelnią pabaigą. Bet viskas parašyta stipriai <kopiant i viršų po šiek tiek apmąstymų>, kas labai patiko. Be abejonių rašyta su patirtimi, galbūt iš širdies, atvirai.. nežinau. Labai gerai įsiskaičiau į kiekvieną žodį. Rašyta turbūt buvo lengvai, bet ir pačiam skaitant reikėjo stabtelėti ir pagalvoti apie ką gi čia... O apie ką interpretavau savaip. Kaip ir rašėte: 'pasirinkimas ieškoti..." O ne rasti.
Žodžiu, labai patiko. Vienintelis dalykas ko trūko, tai galbūt daugiau saulės. Nes nuotaika pasirodė lėta, melancholiška, slogi.. Lyg sėdėčiau ir skaityčiau lyjant lietui.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą