*

Taip stovėdami, sušalsit
Taip stovėdami numirsit
                                        Jie stovi.

Pagrokit, kaip saulė kyla
Pagrokit, kaip Dievas prabyla
                                        Jie tyli.
Pašokit, pasibučiuokit, nusilenkit
Paplokit, bėkit, aplenkit
                                        Jie nusisuka.

Čia mes, į jus šaukiam savo maldas
Bet kurčnebylė mintis, jis blaškos ratais apie griovį
Paimt kartu negalim
Už rankos nevesim
Ir nesvarbu, kad drebėjimas liovės
Tai mes, o čia Jūs
Mūsų ir jūsų – visai kaip mokėt
Visai, kaip rodėt pasaulį...

Sudie motule, sudie senoli
Jūsų laikas jau baigėsi.