Vidurnakčio norai

Jei dar neatsibodo klausytis mano norų,
tyliai užsirašyk ir šitą.
Aš tau tik tyliai pakuždėsiu
jei nenorėsi - negirdėsi.

Norėčiau, kad tais rytais, kai virš mano lango skraido mėlyni kalnai,
paimtum kirvį raudonu kotu ir prakirstum man kelią per tankius miškus.
Tada norėčiau bėgdama tau dainuoti paukščių ir tylos balsu,
kvepėt gardžiausiom pievų gėlėm, strazdanom išbučiuoti tavo veidus…
Vėliau, išgaravus rasai, glostinėti pievas švelnumu.

Kol pabusim, o gal užmigsim.
Susirgsim arba išgysim.
Iš ar nuo meilės tais tolimais lietingais vidurnakčiais.