B asakojė vasara atbėgo
I r išbarstė žiedus paslapčia.
R ask klaidžiam miške paparčio
Ž iedą - jis pražįsta naktyje.
E žero bangose savo plaukus
L aumės ilgapirštės išsiplaus.
I r jei mylimą vardu pašauksi
S avo valtim pas tave jisai atplauks.
<<< >>>
B učiuoja saulė tavo viedą
I r pasislėpti niekur negali,
R asos lašeliai ankstų rytą
Ž emčiūgais blizga pievose.
E žeran, trumpiausią naktį,
L eisk vainiką, supintą
I š žolynų devinių:
S vajonė, sako, - išsipildo.