***

Pirmą kartą tave prisiminiau,
kai medicinos universiteto valgykloje
aptikau negyvėlio kojos pirštą sriuboje.
Ar tu dar gyvas?

Antrą kartą apie tave pagalvojau
stebėdama laidotuvių procesiją
rudenį, Karmėlavos kapinėse.
Ar tu dar toks pat?

Trečią kartą tavęs pasiilgau
pastebėjusi, jog mano kaimynystėje
liko vienu kaimynu mažiau.
Ar tu dar manai, jog esi?

Ar jau išmokai suvaidinti kelis palaimos lašus?
Nepyk, aš vis dar žaidžiu abejingumą.