Jis driekiasi
per pievą,
mišką,
gatvę,
upę,
per žmones
ir šaligatvius,
trobas,
ir kavines.
Jis susiraito
po paklode,
ir ant krosnies,
įsisuka į plaukus
ir tarp skalbinių...
Jis neužmiega
šurmuly,
tyloj,
nei šypsenoj,
ir neprapuola jis
dainoj,
rūke,
arba po lova.
Jis nenuvysta vazoje,
ir saulėj nesudžiūva,
nestingsta,
ir neišgaruoja.
Jisai visur,
ir niekur,
ir bet kur,
savo šalta ranka
tau moja.