~Žiaurios mirtys.~

Deivas - (amžius - 25) Keistas pusbeprotis, prieš du metus pabėgęs iš beprotnamio.
Sonė - (amžius - 18) Jai patinka Deivo sugalvotos beprotybės. Dažnai isterikuoja ir depresuoja.
Lilė - (amžius - 18) Sonės draugė. Jos klasiokė. Lilė prijaučianti gotams. Taip pat nenustygstanti vietoje.
Policininkai - (amžius - nenustatytas) tiesiog policininkai.

Skambutis.
SONĖ. Alio...
BALSAS IŠ TEL. RAGELIO. (nervingai juokiasi) Tttttu... Mmmmiirrsiii!
SONĖ. Alio?.. Kas kalba? Tai tu, Deivai?
DEIVAS. Aha, pagavai mane...
Sonė nusišypso.
DEIVAS. Turiu pasiūlymą.
SONĖ. Nu, koks?..
DEIVAS. Šokam iš trečio arba ketvirto aukšto!
Sonė sutriko.
DEIVAS. Galėsi pasikviesti ir Lilę.
SONĖ (taria pakvaišusiai ir šiek tiek nervingai). Norėčiau...!
DEIVAS. Susitinkam prie "Laisvės Bedugnės" (taip jie vadino savo susitikimo vietą), eisim tada į Vaiduoklių namą.
SONĖ. Gerrrai...

Laisvės Bedugnė. Lilė su Sone jau laukia. Ateina ir Deivas.
DEIVAS. Einam?
LILĖ. Einam!
Jie nuėjo nusipirkti alaus. Pasibastę po miestą ėjo link Vaiduoklių namo. Štai ir priėjo. Trijų aukštų, apleistas namas. Kai kur sienos apgriuvusios. Deivas įėjo į namą ir po kelių minučių suktelėjo per trečio aukšto langą be stiklo.
DEIVAS. Ateikit čia!
SONĖ. Na, nieks nematys?
LILĖ. Nieko mums neatsitiks?
DEIVAS. Baikit! Kur jums tokioje landynėje bus žmonių... Jums turėtų nieko blogo neatsitikt, jei nenorit - nešokit.
Jos užlipo į trečią aukštą. Didelė patalpa, betoninės, vietomis apaugusios žolytėmis sienos. Kai kur stovi alaus buteliai. Deivas prieina prie merginų.
DEIVAS. Pasiruošusios patirti nuostabų, gal ir paskutinį įvykį jūsų gyvenime?
LILĖ. Mūsų gyvenime? Ką čia nusišneki? Negi tu nešoksi? Ir kodėl paskutinį? Tu kažkoks įtartinas... Narkašinais?
Staiga Sonė pradėjo isterikuoti:
SONĖ. Aš mirsiu ...aš mirsiu... mirsiu... O tuu (rodo pirštu į Deivą)... Tuu nnorii mane nužudyt!.. Mus abi! ...Abi! Tu turi peilį!!! Aš mačiau!!!
LILĖ. Sonė, kas tau pasidarė?
DEIVAS (Taip pat isteriškai). Po velnių! Nusišneki tu!
SONĖ. TU - ŽUDIKAS!!!! ŽUDIKAS!!! Lilė, apsaugok mane!!! Jis... Jiss nori mane nužudyt!!! (Deivas išsitraukė peilį.) ŽIŪRĖK!!! Jis mus nužudys!!!! NUŽUDYS!!!!
LILĖ. Deivai, raminkis. (Deivas eina artyn Lilės)Raminkis! RAMINKIS!!!
Deivas greitai prieina prie Lilės ir duria peiliu jai į pilvą. Sonė pradėjo klykti.
SONĖ. Gelbėkit!!!! Gelbėkit!!!!!!!!! Tu mane nužudysi!!! Baik taip žiūrėt į mane savo mažom kvailom akim!!! BEPROTIS!!!
Deivas priėjo prie Sonės. Apkabino ją ir metė peilį į šoną.
SONE. Ką darai?!
Deivas su ja valso žingsneliu priartėjo prie lango. Tuomet iš kisenės išsiema švirkštą.
SONĖ. Baik! BAIK! Ką ruošies daryt?!
Deivas be žodžių pabučiuoja ją į lūpas savo ledinėmis lūpomis. Tuomet nieko nelaukęs įdurė švirkštą Sonei tiesiai į veną ir suleido neaiškaus skysčio. Sonė buvo beveik be sąmonės, aiškiai atmerkusi akis, bet į nieką neberegavo. Deivas išmetė ją pro langą.
DEIVAS. Iki pasimatymo, meilė mano...
Taręs tuos žodzius jis susidurė švirkštą sau. Netekęs sąmonės susvirduliavo, ir iškrito pro langą.



"Du žmonės išmesti pro langą, vienas nudurtas peiliu, trečiajame aukšte..." Išgirdo balsą Deivas.
DEIVAS. Aš gyvas?! AŠ GYVAS?!
Netrukus pamatė palatą, kurioje jis yra, ir policininkus.
POLICININKAS. Papasakok, kas vyko.
DEIVAS. Mane Sonė ir Lilė pakvietė į keistą Vaiduoklių namą. Iš pradžių nenorėjau ten eiti... Bet jos įkalbėjo... Nuėjome ten, ir Lilė po kiek laiko išsitraukė peilį ir švirkštą. Durė man. Įdurė ir Sonei. Tuomet išmetė mus pro langą. Kas buvo toliau nežinau... Ar jos gyvos?
POLICININKAS. Ne, jos žuvo. Įtariama, kad Lilė jus išmetusi pro langą įsidūrė peilį sau į krūtinę. Abiejų merginų žiaurios mirtys.
DEIVAS. Kada aš pasveiksiu?
POLICININKAS. Klausk daktarų.
...



Po trijų metų Deivas nusižudė. Jį rado Vaiduoklio name.