Paštetai (sapnas B)

Staugia geležis
Kažkas cezariui subinę bučiuoja
O kažkam skaičiuotuvas
Nučiulpia
Laikyk lagaminus, kurių rateliai
Išriedėję, kadaise buvo
Romėnai – jiems nereikėjo lagaminų
O tu pirštą įsipjovei
Girdi, iš kišenės traukia
Talismaną
Ir krenta gėlės iš dangaus
Laša kraujas į felinišką
Pučinišką fontaną, į kurį vemia
Liūtai, saugantys gyvenimo 
Paslaptį, dangus tamsėja
Laikas atėjo pripažint
Kad negali paimti jos - - -
Roma!
Per dieną pasaulį perpist
Ne tau dalia didvyrio
Smaugia oras ir vyno plytos
Ir visos gėlės vysta –
Tave nudūrė dar net neįėjus
Į koliziejų.

O arabai ir toliau pardavinėja
Niekam nereikalingus šūdus.

Su pigiais saulės vaikų akiniais
Susitaisai lagaminą
Ir važiuoji namo.