Sparnai

Aš jaučiu tuos šiltus jausmus,
Tokius tyrus ir nekaltus.
Bet bijau tau tai pasakyt,
Savo jausmus visus išsakyt.

Prašau padovanot man sparnus,
Tokius lengvus ir tyrus.
Ir apkarpyk man vanago nagus,
Kad nedraskyčiau tavo jausmus šitus.

Savo sparnais šildyčiau tave,
Ir visą naktį laikyčiau pas save.
Tu nežinotum kas aš tokia,
Tik sapnuotum mane sapne.

Kita dieną nubustum ir nutapytim mane,
ir mano sparnuose save.
Tu išryškintum didelius sparnus,
Tokius pukuotus ir švelnius.

Mano veidas liktų neryškus,
Nes tu jo nematai.
Tu regi tik konturus apvalius,
Ir mano diseles akis.

Kitą naktį ir vėl lauktum manęs,
O gal tik mano sparnus.
Tu visai neaukotum savęs,
Tau tik reikiamano šiltų jausmų.

Tą naktį ir vėl apglėbsiu sparnais,
Ir migdyčiau tave švelniais balsais.
Tu ir vėl įsiminsi mano sparnus,
Ir paliksi mano jausmus.