hm, o man kaip tik rodos, kad kol nebūsi įvaldęs klasikinės formos, tol negalėsi rašyti verlibru. gerai rašyti, turiu omeny. šis man patiko. skaidrus. lengvas. nors gal ir nėra gražu, kada lietūs sidabriniai, nuvalkiota jau, bet visgi - man tikrai patiko. atgaiva po visų postmodernų.
Geriau venk tokių išsireiškimų kaip „Te neišnyksta jie..“, nes, kai tekstukai nėra dar pakankamai stiprūs, tai gali nuskambėti daugiau kaip pageidavimų koncerto linkėjimai, o ne kūrinys. Gerai, kad čia jis tik vienas.
Pabandyk daugiau atskleisti savo jausmus, tokius, kokius iš tikrųjų jauti tuo metu, ne išorinius, ne tokius, kuriuos nesibijai visiems parodyti. Bet jei taip bandysi, tai neperspausk, neleisk, kad įsiveltų tų, tavųjų jausmų pavadinimai, apibūdinimai kažkur iš išorės, pasaulio, tokiais žodžiais kaip jie ten vadinami..na vien dėl to, kad tik būtų aštriau. Aštriau savaime yra tavo viduje, tik atrask ir atskleisk:) Gali net trumpam atsisakyti rimavimo, jei tik tai padės tau juos išreikšti, o paskui, kai įvaldysi tai, galėsi grįžti ir prie rimo, nes tai yra gražu - rimuota poezija.