nevykusi auksinė žuvelė

stovim po skėčiais:
beveik
nepažįstami. priešais jūra,  apklota
paklodėmis su paukščių pėdsakais.
spjaunu į smėlį ir
kalasi daigas,  auga
gėlė, kuri tau taip tiktų
prie suknios.

sujaudinti rūko:
lėtai išsigręži veidą. vanduo
kapsi ant batų.
tavo skruostuose  prerijos - kyšteliu
galvą.

atsisveikinant:
rišuosi slieką prie kaklo -
pats sau meškere būdamas
gal pagausiu daugiau negu
norą, tik
tu prasižioji ir
tau iš burnos kyla saulė.