Būk geras, įsileiski mano vakarą…
Pravirksiu, jau nuėjus žingsnių dvylika
Pamiršiu, kad apsvaigt artumais nedera
Juk priklausau seniai - „Aš Anoniminėms“
Neišsiskyrėm - inkšiu nusigėrus -
tiesiog, „sudie“ apsimetė lemtingu…
Ranka kaulėta slėpsiu kojinėj strėlę,
Bet aš gyva, girdi, aš pasiilgau
Grįžau maldaut, mažesnis būk, būk geras,
už šiandien - juk nesutelpi… nesutelpi
į pagirias, i prarajas, į sąrėmius
atkrintančio vis, mano noro būti
Ne “ant drasos”, nepyk, jau neapsimetu,
Bet aš gyva! Tik gaila – supernova.
Grįžau maldaut sustiprinto režimo
Arba... prakeikto puslitrio kontrolinio