Išeinu
kasdien
ratu
apie save
su
netikėtai
pavėlavusia
šypsena.
Klajūnės dalia
lyg pažadėtas
džiaugsmas
save
savy atrasti
kai lyja.
Ir
prieš altorių
atsistojus
įvardinti -
Aš
dar čia
aš
ne silpna
senose mintyse
ieškodama
pradingusio laiško.
Netikiu besapnyste
nakties kerai
nerimastingai
pabėga
iš atminties
ligi pat
Nemuno.
Bemiegę naktį
bandysiu
sugrąžinti
atgalios
akimirkas
beviltiškai
jausdama
vienatvę
minioje.
- - - - - - - - - -
Ar trokštu kitaip?
Neišsipildys...