...

Mažas laimėjimas dabar – daug svarbiau, nei didelis
vakar. Taip gyvenu juokaudamas.
Kaip tai tinka leistis į aplink.
Tuo tarpu alsuoju be jokių spalvų ir formų, be
jokių glamonėjimo idėjų.
Taip ir netenkama.
Saugau žodžius. Ypač jų prasmę banguojančią.
Po to, kai tuščio lietaus ateina savaitė,
veido sekmadienis veržias fontanų
vaivorykštėm.
Sakau: eime, eime nusiplaut karštį tvenkinio,
to, kur guli skersai nekantrumams, migloj.
Kaip geriau būtų galima kviest...
Gal į jūrą, bet ne.