nuo tavo žodžių
įskausta mintys
ir smilkinius lyg kas pjauna
nejaugi tu negali užsičiaupti
patylėti
nors akimirką
kad sužinočiau
koks tylos profilis
ir vėl tu...
su savo blevyzgom
tas balsas aidi visur
toks atsibodęs, skardus
aš išeinu
tiksliau išbėgu
pasislėpsiu po snaigėmis
gal jų baltumas
sugers
tavo žodžius
dar nepasiekus
mano būgnelių
o jos vis krenta...
pagaliau ramu...
mane rado ryte...
aš sušalau.