Išsilydisiu vien nuo tavo žvilgsnio.
Padengsiu oda, ir slysiu...
Pamirksėk šluota blakstienų.
Nušluok... nes šlykštu klausyt
apie tuščia tavo sielą...
Ir vėl gavausi bespalvė aš!
Atskleisdama daugiau savęs...
Kai nieko gražaus nėra..
Papuošk mane!
Apkaišiok plunksnom, gėlytėm apibarstyk mielybe
man ir tau jaukumo daugiau,
Nors ir briliantinio nenuoširdaus...
Barbių nameliai ir lėlių mašinytės,
Plastmasinė meilė, sacharozinė tuštybė.
Ar dar gali būti kas tikra?
- Ir vėl tu berimo,
visa klaidinga...
Deklamuoji haiku, cituoji kas tau neydomu..
Mergyte, parnešk man nauja džipą,
ir gal kažką kas iš tavęs liko...
Geriau materialaus, nei dvasiškai netikro..
Kas nutiko?
Ką ant tavęs pasaulis nukrito?
Bonifaco kalytė...
Išlak dar vieną skardinytę...