Malda

Pavasaris pašaukė gįžti paukščius,
O jis tiktai stovi liesas, tylus.
Nunarintas šakas palietus vėjui
Jo rami giesmė tylą užlieja.
Verkia sužeistas medis kamienu
Gailios ašaros iš lėto nurieda.

Neverki broleli mano brangus
Surinksiu i delnus aš tavo skausmus
Pašauksiu saulužę pašviesti čionai,
Kad išsiskleistu tavi pumpurai.
Sedėsiu šešėly tavo šakų
Klausysim kartu miško dainų.

Tik laikas nestovi, nebėga greičiau,
Lapai pagelsta ir krinta tankiau.
Ir aš išeinu su vasaros saule,
Nes nerasiu tavęs po sniego pagalve...
Bet aš dar sugrįšiu tik lauki, prašau!
Kol lauksi tau melsiuos, berže Brolau.