Lėtai ir didingai Žvaigždžių Smėlynais keliauja Pasaulių Karavanai. Apkrauti sunkiais nešuliais, kupini paslapčių ir stebuklų. Ant kupranugarių linguoja varovai; jų akys spindi tarsi žvaigždės ir niekas nežino kur jie keliauja. Tie varovai – dievai, o jų nešuliuose mirtingųjų likimai ir sielos. Amžinai neramios ir skubančios atskleisti gyvenimo ir mirties paslaptis.
O varovai - nebylūs. Tviskančios akys įsmeigtos į dykumų tolius, mintys gilesnės už giliausius šulinius, ir veda jie karavanus paslaptingais keliais jau daugel amžių. Pasaulių kupranugariai kartais suklumpa, ima gailiai mauroti ir drėgnomis akimis viltingai laukia varovų pagalbos. Kartais tie padeda. Karavanas trumpam sustoja, parkritęs rūpestingai pakeliamas ir, dabar jau išdidžiai iškėlęs galvą, su visa vilkstine keliauja toliau.
Kartais... dykumos smėlyje įklimpęs žvėris lieka vienas. Į gailų mykimą neatsako niekas. Karavanas linguoja toliau, o suklupusiojo baubimas nutyla amžiams. Palikto kupranugario kūną greitai paslepia smėlis, o kai pakyla audra, praėjusios vilkstinės kelią žymi tik žvaigždžių šviesoje boluojantys kaulai.
Ilgos vilkstinės traukia Žvaigždžių Smėlynais. Tyliai skimbčioja apynasrių varpeliai, gurgžda smėlis po kojomis. Karavanai turtingi. Varovų nešuliai ir skrynios pilni lobių ir brangenybių. Vienos tviska dieviško tyrumo baltumu ir mėliu, kitos pragaištingai žėri purpuru ir juoduma. Ir taip bus visada. Vieni pasauliai skleis šviesą, kituose žėrės pražūties ugnis.
Štai jis, legendinis miestas Avarionas. Nakties Deimantas žibantis Pasaulių Verpstės apsode. Vienintelis ir nepakartojamas, kaip ir kiti pasaulius jungiančios Kristalinės Šerdies miestai. Avarionas veidu atsisukęs į Mėlynąją jūrą, o jo plaukus kedena iš Raudonųjų Kalnų pučiantys vėjai. Čia tvyro amžina naktis, burtai ir blyksi kardai. Miesto rūmų, bokštų ir sodų šviesas žvaigždės laiko savo atspindžiais tamsiame žemės veidrodyje.
Didysis Nakties Deimantas spindi visomis matmenų spalvomis ir blyksniais. Jis yra dievų Žiedo Akmuo. Čia tu surasi šviesą, bet atsimerkęs išvysi dar daugiau tamsos. Čia mažai įprastų dalykų ir kasdienybės. Šitame mieste bičiuliaujasi stebuklai ir keistenybės. Avare, gali numirti ir būti nužudytas, bet jau kitą dieną tavo kūnas bus prikeltas, o siela išgydyta, arba įkalinta giliausiuose požemiuose.
Čia, po žvaigždėtu skliautu, stovi miestas, prie kurio vartų prasidedantys keliai tave nuves daug toliau negu paprasti dulkėti vieškeliai...