Tu ir aš

Krupščiai nuvalau stiklinį rutulį,
jame atsispindime mes...
Tavo veidas, mano veidas-
tie tikroviški žmonės- tai mes.

Tai mes nesigainiojam po laukymę
meilės ištroškę banalios.
Ir tik mes tvardomės susitikę,
kad tik neišbaidyti minios.

Tik mus pamatę ima dainuoti,
ir tik mums galima nuoširdžiai ploti.
Tik su mumis gera atgimti,
ir tik su mumis neliūdna numirti.

Tai mes- tu ir aš,
gražūs kūnai, veidai.
Tai mes- tu ir aš,
tie vėjūnai, tie neblėstantys dūmai.

Tie laužai, kuriuos gera kūrenti,
tie vėjai, nuo kurių nesušalsi.
Tik mes šį pasaulį papuošim,
tik mes... Tik mes... Vien tik mes.