*****

Pėsčiųju perėjoje
mirksint šviesoforui
tarsi
ūkiantys iš tolo traukiniai
prasilenkėme ir
nutolome
į priešingas puses
šalti
lyg niekur nieko,
abejingi,
o buvo taip mylėta -
(jau seniai)
jog, rodėsi, gyventi
be to, kito,
negali,
bet tie laikai toli toli,
net ir nebežinau,
tai sapnas
ar tikrovė,
be žiedą vieną
meilė mūs sukrovė, -
tai - mylintis
ir kenčiantis
sūnus.